Dviračių maršruto „Kuršių kelias“ atkarpa Klaipėda–Dreverna–Svencelė

Dviračių maršrutas „Kuršių kelias“ tęsiasi per tris Vakarų Lietuvos savivaldybes: Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto.

Klaipėdos rajone driekiasi dvi šio maršruto atkarpos: Nemirseta–Giruliai ir Dreverna–Svencelė. Jų aprašymus ir žemėlapius rasite žemiau.

Pavadinimas „Kuršių kelias“ susijęs su kuršių gentimi, kuri kaip atskiras etnosas rytinėje Baltijos pakrantėje gyveno nuo priešistorinių laikų, rašytiniuose šaltiniuose minima IX a., tačiau dėl Kryžiaus karų ir kitų lemtingų istorinių aplinkybių prarado savo kalbą ir nesukūrė atskiros baltų tautos. Tačiau kuršiai paliko ne tik savo vardą geografiniuose ir istoriniuose pavadinimuose, jų palikuonys gyvi lietuvių ir latvių tautose.

Dviračių maršruto „Kuršių kelias“ atkarpa Dreverna–Svencelė vingiuoja nuostabios gamtos apsuptyje. Žvyrkelis, miškai, paukščių čiulbesys jus maloniai nuteiks šios atkarpos pradžiai. Važiuodami mišku palei Kairių poligoną pasieksite Karaliaus Vilhelmo kanalą. Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863–1873 m. Juo siekta apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais darbams paspartinti atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Per kanalą buvo įrengta 10 metalinių tiltų, tačiau išliko tik du. Vieno liekanas pamatysite eidami palei kanalą. Šioje kelio atkarpoje rasite ir atokvėpio vietų.

Abipus Karaliaus Vilhelmo kanalo plyti Tyro pelkė, kurios plotas 1130 ha. Ji susidarė prieš 4–6 tūkst. metų ant dviejų skirtingų lygių senovinių jūros terasų. Pelkėje auga retieji Lietuvos pamario augalai.

Toliau maršrutas veda Drevernos gyvenvietės link, tačiau siūlome šiek tiek nukrypti nuo tiesioginio kelio ir aplankyti nuostabų Pamario miestą – Priekulę, įsikūrusią šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Ji nuo 1540 m. buvo didžiausia Klaipėdos krašto gyvenvietė. XVI a. pab. čia įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. XIX a. susiformavo tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui būdingas centras. Šiuo metu Priekulė yra vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriais.
Aplankę Priekulės miestą ir grįžę atgal į maršrutą ties Vilhelmo kanalu ir toliau sekdami maršrutu pasieksite Drevernos gyvenvietę. Tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Jei būtų galima nukeliauti laiku į tuometį kaimą, apsvaigintų žuvies kvapas ir žmonių skaičius. Dabar Dreverna populiarėja ir modernėja, kartu išlaikydama senąją Pamario žvejų kaimo struktūrą. Drevernoje gyveno Jonas Gižas – vienas garsiausių XX a. pr. Pamario burvalčių statybos meistrų. Atstatytoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje įrengtoje muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus“ galima patirti kelionę laiku, susipažinti su šio krašto laivadirbystės ir žvejų tradicijomis.
Moderniame mažųjų laivų uoste teikiama daug įvairių paslaugų, kad poilsis ar viešnagė paliktų kuo įsimintinesnes akimirkas. Tai 4* kempingas, moduliniai kambariai „Avilys“, europietiškos virtuvės restoranas „Dreverna“, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA paslaugos, sezoninis šildomas lauko ir vidaus baseinai, vaikų žaidimų aikštelės ir daug kitų paslaugų. Didžiulį įspūdį palieka iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveriantys Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai.

Toliau sekdami maršrutu pasieksite Svencelę. Tai jėgos aitvarų buriuotojų meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis suvaldyti vėją ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių Klaipėdos regiono teritorijų. Ji tapo nauju turizmo centru: iš čia atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas, o nuo Klaipėdos miesto ir rajono kaimų ją skiria visiškai nedaug. Ši vietovė ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai: marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, miesteliai ir kaimai.

Pravažiavę Svencelę ir toliau sekdami maršrutu, važiuodami miško taku pasieksite Svencelės ir Kintų ribą, kur rasite romantišką atokvėpio vietą, pasislėpusią tarp aukštų pušų. Čia ir baigiasi ši maršruto „Kuršių kelias“ atkarpa ir visas maršrutas. Norintys kelionę gali pratęsti – toliau sekdami keliu ir grožėdamiesi nuostabiais Pamario vaizdais pasiekti Ventę.